NAUJIENLAIŠKIO PRENUMERATA

Prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema

Pareiškėjos argumentai 1. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais argumentais. Seimui m. Pareiškėja, be kita ko, remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, kartu su 76 straipsniu, pagal kurį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, turintis įstatymo galią, reiškia, jog įstatymų priėmimo tvarka gali būti reguliuojama Seimo statutu, taip pat įstatymais; teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams ir inter alia apima pareigą leidžiant teisės aktus prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema subjektas, o esminiai įstatymuose, Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai reiškia, kad yra pažeidžiama ir Konstitucijos 69 straipsnio t3b prekybos sistema indija dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.

Prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio, Korupcijos prevencijos įstatymo 5 straipsnio 3 punkto m. Pasak pareiškėjos, Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme yra nustatyta atsakomybė už jo pažeidimus, jos taikymo tvarka, inter alia įgaliotos institucijos teisė skirti ekonomines sankcijas už šio įstatymo pažeidimus, jų skyrimo tvarka.

Rengiant Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą nebuvo atliktas privalomas numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas Teisės aktų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad Seimui kartu su įstatymo projektu būtų buvusi pateikta jo antikorupcinio vertinimo pažymatodėl jį priimant pažeistos minėtos Teisėkūros pagrindų įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos.

Seimo Pirmininkė pasiūlė Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau, pažeisdama Seimo statuto  straipsnio  m. Taigi priimant sprendimą svarstyti ginčijamo įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka nebuvo laikomasi Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūros reikalavimų. Pareiškėja ginčija Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas, kuriomis reglamentuojamas ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimas 3 straipsnis m.

Pareiškėja, remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutarčių sudarymo laisvės, taip pat tuo, kad sutarties laisvės principas teisės doktrinoje suprantamas kaip apimantis teisę ne tik sudaryti sutartis, bet ir jas pakeisti bei nutraukti, teigia, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje m.

Pareiškėja taip pat remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, suformuluotomis aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą įpareigojimą valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, inter alia nuostatomis, kad tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas tik jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą ir tik tiek, kiek to siekiama; šios išimtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei būtina užtikrinant konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą.

Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje m. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas yra savaime neteisėtas, nes siekiama suteikti pirmenybę produktams, pagamintiems iš nacionalinėje rinkoje pagaminto žalio pieno, kartu sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Pareiškėja, remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia nuostata, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais, teigia, kad šie konstituciniai principai buvo pažeisti, nes Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl pieno gaminių ženklinimo nurodant žalio pieno kilmės šalį diferencijuojamas atsižvelgiant į pieno perdirbėjų nacionalinę priklausomybę: nacionaliniai pieno perdirbėjai yra įpareigoti, tiekdami pieno gaminius Lietuvos rinkai, nurodyti žalio pieno kilmės šalį, o užsienio valstybių pieno perdirbėjai turi teisę tiekti pieno gaminius Lietuvos rinkai to nenurodydami.

Kategorijos

Taip, pasak pareiškėjos, nacionaliniai pieno perdirbėjai yra diskriminuojami, palyginti su užsienio valstybių pieno perdirbėjais, — jiems yra nustatyti papildomi įpareigojimai, susiję su pieno gaminių ženklinimu, o įgyvendinant papildomus ženklinimo reikalavimus sukuriama papildoma finansinė našta nacionaliniams pieno perdirbėjams ir taip sumažinamos jų galimybės konkuruoti su užsienio valstybių pieno perdirbėjais, tiekiančiais produkciją Lietuvos rinkai.

Taigi nacionaliniai pieno perdirbėjai atsiduria blogesnėje padėtyje nei užsienio valstybių pieno perdirbėjai. Pareiškėja pabrėžia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo nustatyti diferencijuotą pieno gaminių ženklinimo reguliavimą remiantis pieno perdirbėjų nacionaline priklausomybe.

Visais atvejais produktų ženklinimo reikalavimai yra nustatomi išimtinai vartotojų apsaugos tikslu, kurio siekiant pieno perdirbėjų nacionalinė priklausomybė neturi jokios objektyvios reikšmės. II Suinteresuoto asmens atstovės argumentai 2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovės Seimo Kaimo reikalų komiteto patarėjos Gintarės Dešukaitės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.

Suinteresuoto asmens atstovės pozicija grindžiama šiais argumentais. Nėra pagrindo teigti, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas jo priėmimo tvarkos aspektu prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, nes jis priimtas laikantis įstatymo nustatytos procedūros ir Seimo statuto reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas nė vienas teisės aktuose nustatytas reikalavimas: Seimo Pirmininkė ginčijamo įstatymo projekto svarstymo metu pasiūlė priimti šį teisės aktą ypatingos skubos tvarka, tam buvo pritarta bendru sutarimu.

Šiuo atveju pritarė 69 Seimo nariai beveik pusė visų Seimo nariųdėl pasiūlymo priimti šį teisės aktą ypatingos skubos tvarka nekilo jokių diskusijų. Paminėtina, kad kiekvienas Seimo narys turėjo teisę prašyti išdėstyti tokio siūlymo motyvus, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl darytina išvada, kad Seimo nariai žinojo argumentus, dėl kurių šį teisės aktą reikia priimti ypatingos skubos tvarka. Tai, kad motyvų nebuvo pateikta, savaime nereiškia, kad buvo pažeistas Seimo statutas ar juo labiau Konstitucija.

Atitikties įvertinimo tvarka Elektrotechninių gaminių CE ženklinimas Europos sąjungos bendrosios rinkos pamatas yra laisvas prekių judėjimas.

Sutarčių laisvės principas, kaip ir kiekvienas teisės principas, nėra absoliutus ir gali būti ribojamas savanorišku įsipareigojimu sudaryti sutartį, imperatyviomis teisės normomis, vieša tvarka, gera morale ir kitais teisės principais. Būtinybė riboti sutarčių laisvės principą siejama su poreikiu apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus, kitos šalies teises ir teisėtus interesus, silpnesnę sutarties šalį, t.

Pagrindinė problema, su kuria susiduriama Lietuvos pieno sektoriuje, yra pieno gamintojų ir jo perdirbėjų pieno pirkėjų derybinių galių disbalansas, kurį konstatavo ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba m.

Šį disbalansą, silpnas pieno gamintojų derybines galias lemia žalio pieno gamintojams nepalanki pieno ūkio struktūra pieno gamintojai yra gana smulkūs, disponuoja mažais žalio pieno kiekiais, o pieno perdirbimo sektoriuje yra susiformavusi ryški oligopolinė struktūrasilpna pieno gamintojų kooperacija, jų organizacijų nebuvimas, menkos žalio pieno gamintojų galimybės surasti savo pagamintai produkcijai alternatyvų pirkėją — parduoti pieną kitam pieno supirkėjui ir arba perdirbėjui ar pieną eksportuoti — arba patiems perdirbti pieną.

Toks žalio pieno gamintojų ir jo centų atsargos vs dvejetainiai opcionai derybinių galių prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema ir lemia susiklosčiusią situaciją, kai pieno gamintojai akivaizdžiai yra silpnesnioji sutarties šalis, kurios teisės ir teisėti interesai saugomi imperatyviomis teisės normomis, t.

Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3, 5 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šis teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Suinteresuoto asmens atstovė remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, suformuluotomis aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį, ir, be kita ko, nurodo, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, ūkinės veiklos teisiniu reguliavimu turi būti užtikrinta palanki teisinė terpė tokiai ūkinei veiklai, kuri, tenkindama ūkio subjekto interesus, tarnautų ir bendrai tautos gerovei.

Pasak suinteresuoto asmens atstovės, žalio pieno gamybai tenka labai svarbi vieta Lietuvos žemės ūkyje ir ji yra saugiausių variantų prekyba reikšminga šalies ekonomikai.

Pieno gamyba sudaro apie penktadalį visos Lietuvoje gaminamos žemės ūkio produkcijos. Apie trečdalis užimtųjų žemės ūkyje yra pieno gamintojai. Akivaizdu, kad pieno gamintojai Lietuvoje užima labai svarbią vietą žemės ūkyje, be to, pieno gamybos sektorius per gyventojų užimtumą daro didelę įtaką ir kaimo vietovių socialinei pažangai, taip prisidėdamas prie Konstitucijos saugomos bendros tautos gerovės.

Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme įtvirtintomis nuostatomis siekiama užtikrinti pieno gamintojų teisę dalyvauti pieno rinkoje lygiomis teisėmis su žalio pieno pirkėjais, tarp kurių yra šešios pagrindinės pieno perdirbimo įmonės, superkančios 97 procentus viso Lietuvoje parduodamo pieno.

Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas priimtas esant sudėtingai situacijai pieno rinkoje. Juo reguliuojami žalio pieno gamintojų ir supirkėjų, perdirbėjų santykiai, užtikrinama jų interesų pusiausvyra, stabilizuojama padėtis rinkoje, užtikrinamas didesnis jos skaidrumas.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo. Pagal Konstituciją atskirų ūkio subjektų teisinės padėties diferencijuotą nustatymą reikia sieti su valstybės keliamais tikslais ūkio srityje, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį.

Taigi įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reguliuojamų ūkio santykių svarbą ir pobūdį, gali diferencijuotai reguliuoti ūkinę veiklą ar nustatyti tam tikras jos sąlygas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos reguliavimui įtaką daro šalies forex gyvų tarifų ypatumai, valstybei priklausančių įmonių būklė ir padėtis šalies ūkyje bei kiti veiksniai, taip pat kad, vykdydama ūkio reformą, valstybė gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, tačiau nepažeisdama Konstitucijos principų ir normų.

Atsižvelgiant į tai, tokių įstatymo normų, kuriomis nustatyta diferencijuota tam tikrų subjektų teisinė padėtis, negalima laikyti savaime prieštaraujančiomis Konstitucijai. Kaip rodo Lietuvos gyventojų apklausa, privalomas pieno kilmės šalies ženklinimas Lietuvoje labai svarbus. Pieno kilmės nurodymas ženklinant pieno gaminius turėtų ne tik pateisinti vartotojų lūkesčius, bet ir paskatinti vietinių pieno ūkių, šeimos ūkių ir trumpų maisto tiekimo prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema plėtojimą, o tai galėtų duoti teigiamą postūmį regionų plėtrai, taip pat prisidėtų prie Rusijos embargo sukeltų neigiamų padarinių pieno sektoriuje šalinimo.

Lietuvos Respublikoje veikiančios pieno perdirbimo įmonės privalo laikytis ginčijamo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo ženklinti pieno kilmę, tačiau kitų valstybių ūkio subjektai, kurie tiekia ar ketina tiekti Lietuvos Respublikos rinkai pieno gaminius, šį reikalavimą gali taikyti savanoriškai.

Todėl šiuo ginčijamu teisiniu reguliavimu nesukuriama prekybos barjerų ir tiesiogiai ar netiesiogiai nekliudoma Prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema Sąjungos vidaus prekybai; taigi jis taip pat neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. III Byloje gauta medžiaga 3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautos tuometinių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, Lietuvos Respublikos ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus Deivido Kriaučiūno, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos narės Jūratės Šovienės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanės prof.

Specialieji muitai yra taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš kitų šalių vienašališkai įvestus muitus. Jie nustatomi kiekvienu atveju atskirai remiantis specialiais įstatymais.

Astridos Miceikienės, šio fakulteto prof. Raimundo Moisejevo, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktoriaus Sigito Dimaičio rašytinės nuomonės. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui taip pat gautos viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros direktorės Anetos Kacėnaitės pateiktos Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių—parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymos.

prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema

IV Byloje apklaustas specialistas 5. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui apklaustas specialistas tuometinio Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinis direktorius D.

Rengdamas bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui, Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas suponuoja ir konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus, kad žemės ūkio, vidaus rinkos sritys priskiriamos pasidalijamajai Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai, todėl nėra pagrindo aiškinti su šiomis sritimis susijusių Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, nuostatų kitaip, nei nurodytas sritis reguliuoja Europos Sąjungos teisė, ir siekdamas pašalinti jam kilusias abejones dėl Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio m.

prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema

Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių—parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII, iš dalies pakeisto m. Reglamento Nr. Pareiškėja Seimo narių grupė prašo ištirti Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo atitiktį Konstitucijai pagal priėmimo tvarką, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio m.

Ūkio subjektų nesąžiningi veiksmai perkant ir parduodant žalią pieną yra draudžiami. Ūkio subjektui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus: 1 vienašališkai nutraukti žalio pieno pirkimo—pardavimo sutartį apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų; 2 pakeisti žalio pieno pirkimo—pardavimo sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris, išskyrus atvejus, kai didinama žalio pieno pirkimo kaina arba kai žalio pieno pirkėjas yra kooperatinė bendrovė kooperatyvasLietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove kooperatyvunegali būti trumpesnis kaip 30 dienų; 3 pirkti ir parduoti žalią pieną, nesudarius žalio pieno pirkimo—pardavimo sutarties.

Tuo atveju, kai žalio pieno pirkėjas mažina žalio pieno pirkimo kainą, nustatytą žalio pieno pirkimo—pardavimo sutartyje, daugiau negu 3 procentiniais punktais, jis privalo pagrįsti šios kainos mažinimą ir tokį pagrindimą pateikti Rinkos reguliavimo agentūrai. Rinkos reguliavimo agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintu tvarkos aprašu, per 5 darbo dienas įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje pateiktą žalio pieno pirkėjo žalio pieno pirkimo kainos mažinimo pagrįstumą, per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl žalio pieno pirkimo kainos sumažinimo daugiau negu 3 procentiniais punktais pagrįstumo.

Jeigu Rinkos reguliavimo agentūra šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima sprendimą, kad žalio pieno pirkimo kainos sumažinimas daugiau negu 3 procentiniais punktais yra nepagrįstas, žalio pieno pirkėjui draudžiama mažinti žalio pieno pirkimo—pardavimo sutartyje nustatytą žalio pieno pirkimo kainą.

Susijusi teisinė informacija — Alinos Pūrienės elgesys prieštarauja Interesų derinimo įstatymo reikalavimams Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Komisija atlikusi tyrimą dėl VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos buvusios direktorės Alinos Pūrienės elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Interesų derinimo įstatymas reikalavimams, įpareigojantiems vengti interesų konflikto, o jam kilus — nusišalinti, vienbalsiai nusprendė pripažinti, kad: A. Pūrienė, eidama tarnybines pareigas ir su savimi pasirašiusi m. Pūrienė dirbo, pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; A. Pūrienė, eidama tarnybines pareigas ir pasirašiusi m. Pūrienė pati dirbo, pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pažymėtina, kad Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas su m. XII 2, 3, 5, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu. Šiuo įstatymu, be kita ko, buvo pakeistas Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio m. Palyginus Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punkte m. Palyginus Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 5 straipsnyje m.

prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema

Šiame kontekste paminėtina, kad, Ūkio subjektų, perkančių—parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII 2, 3, 5, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsniu pakeitus Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 2 straipsnio m. Taigi minėtu teisiniu reguliavimu buvo pakeistas nurodytos agentūros teisinis statusas ir pavadinimas.

Vadinasi, minėtu įstatymu pakeitus pareiškėjo ginčijamus Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio m.

Dėl prekybos pienu reguliavimo ir jo priėmimo tvarkos

Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje m. Konstitucinis Teismas m. Minėta, kad į Konstitucinį Prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema su prašymu ištirti inter alia Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio m. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Seimui m. XII 2, 3, 5, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymą, teisinis reguliavimas, įtvirtintas Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje m.

2020-08-12 posėdyje VTEK nusprendė

Pažymėtina ir tai, kad, prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema minėta, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kuriame pateikė klausimus, ar pagal Reglamento Nr. Atsižvelgiant į šios konstitucinės justicijos bylos aplinkybes, konstatuotina, kad Konstituciniam Teismui nėra pagrindo priimti sprendimą nutraukti šią konstitucinės justicijos bylos dalį.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tirs teisinio reguliavimo, įtvirtinto Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje su m.

Taigi Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tirs, ar: — Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas; — Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 4 straipsnis; — Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims neprieštarauja Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnis su m.

II Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas Seimas m. Kaip nurodyta Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje susiformavusi pieno ūkio struktūra dvejetainio opciono nuolaida labai nepalanki žalio pieno gamintojams, t.

Atsižvelgiant į tai, Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu, kaip nurodyta jo aiškinamajame rašte, siekiama užtikrinti žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų teisėtų interesų pusiausvyrą, apriboti didelę galią rinkoje turinčių pieno perdirbimo įmonių rinkos galios panaudojimą, ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningai gaunamą naudą iš pieno gaminių didmeninių kainų mažėjimo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, metų duomenimis, žalią pieną Lietuvoje parduodavo apie 30 tūkstančių žalio pieno gamintojų metų duomenimis, — apie 25 tūkstančiustačiau jų galimybės derėtis su perdirbėjais, kitais pieno supirkėjais menkos, nes dauguma žalio pieno gamintojų yra smulkūs metų duomenimis, 1—5 karves turėjo 74 procentai metų duomenimis, — apie 71 procentą visų žalio pieno gamintojųpalyginti su perdirbėjais 97 procentus pieno perdirba šešios pieno perdirbimo įmonėsbe to, nepaisant pastangų įvairiomis priemonėmis skatinti pieno gamintojų kooperaciją, jie nėra pakankamai kooperuoti tikroje kooperacijoje dalyvauja tik 15 procentų pieno gamintojų, jie tiekia tik 18 procentų viso Lietuvoje superkamo žalio pieno.

Taigi, kaip matyti iš Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 1 straipsnio ir šio įstatymo travaux préparatoires, jis buvo priimtas esant žalio pieno pardavėjams nepalankiai Lietuvos pieno ūkio struktūrai, siekiant, be kita ko, užtikrinti žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų teisėtų interesų pusiausvyrą ginant silpnesnės sutarties šalies — žalio pieno pardavėjų teises ir teisėtus interesus, uždrausti žalio pieno pardavėjų ir žalio pieno pirkėjų nesąžiningus veiksmus perkant ir parduodant žalią pieną.

Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio su m. Pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 2 straipsnio m. Taigi Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio su m. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 2 straipsnio m.

EUR-Lex Prieiga prie Europos Sąjungos teisės

Pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo m. Taigi pagal šias Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatas ūkio subjektai žalio pieno pirkėjai ir pardavėjaipirkdami ir parduodami žalią pieną, privalo sudaryti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sąlygų, turi būti nurodyta žalio pieno pirkimo kaina, pirkimo ir pardavimo kiekis, kokybės reikalavimai.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau — CK 6. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo CK 6.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 1. Pagal CK 6. Taigi, aiškinant Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnyje su m. Pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio su m. Pažymėtina, kad reikalavimas pirkti ir parduoti žalią pieną pagal rašytinę žalio pieno pirkimo—pardavimo sutartį, kurio nesilaikymas laikomas draudžiamu nesąžiningu veiksmu pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio su m. Šiame kontekste paminėtina CK 6. Pažymėtina, kad pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 2 straipsnio m.

RegTech - GovTech Demo Day

Taigi pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio su m. Šiame kontekste pažymėtina, kad ESTT m. Pažymėtina, kad šiuo teisiniu reguliavimu nėra užkertamas kelias žalio pieno pirkėjui mažinti žalio pieno pirkimo—pardavimo sutartyje nustatytą žalio pieno pirkimo kainą, tačiau to jis negali padaryti nesant objektyvių priežasčių pateisinti žalio pieno pirkimo kainos mažinimą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo m. Pagal to paties prekybos reguliavimo derinimo ir atitikties sistema 8 straipsnio 2 dalį reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip pirmoji mėnesio pusė nuo 1 d. Taigi, atsižvelgiant į šias Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio su m.

Pažymėtina, kad pagal Nesąžiningų veiksmų draudimo dvejetainiai variantai filipinai 3 straipsnio su m. Taigi šiuo Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu įtvirtinta žalio pieno pirkėjo pareiga supirkti iš žalio pieno pardavėjo, parduodančio tam tikrą žalio pieno kiekį per dieną, visą žalio pieno pirkimo—pardavimo sutartyje nurodytą žalio pieno kiekį su tam tikru leistinu nuokrypiukurios nesilaikymas laikomas draudžiamu nesąžiningu veiksmu, tačiau šiuo teisiniu reguliavimu nėra užkertamas kelias žalio pieno pirkėjui ir pardavėjui susitarti dėl konkretaus žalio pieno pirkimo ir pardavimo kiekio.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, iš Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, jog pieno gamintojai iš esmės neturi galimybių patys realizuoti pagaminto pieno, jų padėtį sunkina ir žalio pieno, kaip produkto, pobūdis pienas yra greitai gendantis produktas ir negali būti sandėliuojamas. Pagal Nesąžiningų opciono prekyba žalia nafta draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą  m. Taigi šiuo Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu įtvirtinta žalio pieno pirkėjo pareiga pirkti nustatytąja tvarka įvertintos sudėties ir kokybės žalią pieną, kurios nesilaikymas laikomas draudžiamu nesąžiningu veiksmu.